Paratekstas Broniaus Radzevičiaus romane "Priešaušrio vieškeliai"

Straipsnio tikslas -- semiotinė parateksto analizė B. Radzevičiaus romane "Priešaušrio vieškeliai". Skaitymo kodo paieškoms pasirinktas Broniaus Radzevičiaus romano "Priešaušrio vieškeliai" paratekstas-metatekstas (autoriaus pratarmė ir kūrinio pavadinimas). Tai esminiai autorinės teksto interpretacijos ženklai -- tokia šios analizės prielaida. Straipsnio autoriaus nuomone, romano antraštę pirmiausia galima interpretuoti kaip gyvenimo-kelionės topo išraišką ir herojaus tapsmo nuorodą. Tekstas skaitytoją verčia pasirinkti: arba tapti bendraautoriu, arba nebaigti romano skaityti. Kaip idealaus skaitytojo atspindį vertėtų interpretuoti B. Radzevičiaus pastangas (žr. pratarmę) sutvarkyti tekstą. Pateikti tam tikri galimo pasaulio pjūviai, įspūdžių, minčių punktyrai turi suaktyvinti skaitymą, išprovokuoti interpretacinę veiklą. Šioje kognityvinėje kelionėje nėra kiekvienam adresatui griežtai nurodytos krypties -- galima rinktis, atmesti, nesutikti. Pratarmę, atrodytų, tikrai vertėtų laikyti "autentišku" tikrovės aprašymu, dėl kurio ji mažai būtų susijusi su literatūra -- tokia, kokia ji įsivaizduojama esant -- grynu išgalvojimu, fikciniu pasakojimu su savitos autoriaus meistrystės bei išmonės pėdsakais. Tačiau ši romano (para)teksto dalis tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turėtų su simbolizmu bei poetiniu pasaulio perkūrimu. Ir čia juntama figūrų atranka bei tikslingas jų sugrupavimas, aukštas teksto metaforizacijos lygis, nurodantis netiesioginį tam tikrų vertybių pateikimą. Straipsnio autoriaus nuomone, autoriaus pratarmė (pratarmės stilizacija) nebūtinai laikytina paratekstu, ji gali būti suvokta kaip stilistiškai žymėta strateginė romano vieta.The article aims at a semiotic analysis of the para-text in B. Radzevičius’s novel “Priešaušrio Vieškeliai". The para-text – meta-text of the novel (the name and the preface by the author) was selected for searching for the reading code. The aforementioned are the essential signs of interpretation of the author’s text – this is the prerequisite for the analysis. In the opinion of the author of the article, the title of the novel could be, first of all, interpreted as the expression of the top of life as a journey and the reference to development of the protagonist. The text forces the reader to choose: to be a co-author or to stop reading the novel. B. Radzevičius’s attempts to arrange the text (see the preface) should be interpreted as a reflection of the ideal reader. The presented certain sections of a potential word, dotted lines of impressions and ideas are intended for activation of reading and provoking interpretative activities. The said cognitive journey does not have a direction, strictly stated for each addressee – one can choose, reject or refuse. The preface should be considered the “authentic” description of reality, due to which it would be little related with literature as one imagines it – i. e. pure fiction, a story, containing traces of the peculiar author’s mastership. However the said part of the novel (the para-text) has little in common with symbolism and poetical recreation of the world only at first sight. The selection and grouping of figures and the high level of metaphorization of the text, stating an indirect presentation of certain values is also felt. In the opinion of the author of the article, the preface by the author (the stylization of the preface) should not necessarily be considered a para-text, it can be comprehended as a stylistically marked strategic place of the novel